:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui


Blevyzgos.lt

Bezdėjimo grožybės

Įžanga

Perdimas – koks nuostabus tai reiškinys!!! Mes turime net keletą puikių žodžių jam pavadinti: persti, bezdėti, paleisti vėją, orą gadinti, ir t.t. Visuose šiuose žodžiuose jungiamas perdimo garsinis ir kvapusis elementai. Pasak seno juokelio: „Kodėl bezdalai smirdi? Kad kurtieji irgi galėtų jais pasidžiaugti“. Manau, kad kiekvienas gali džiaugtis geru pirstelėjimu, ir nesvarbu, ar jis kurčias, aklas, durnas, ar kaip kitaip neįgalus. Bezdalai – lygių galimybių įsikūnijimas. Kaip kartą pasakė vienas JAV karo laivyno karininkas, „tikiuosi, kad mano vaikai atspardys man šikną, jei aš kada nors nustosiu galvoti, jog perdimas yra juokingas“.

Šis pasakojimas skiriamas visiems, kuriems patinka geras pirstelėjimas. Žemiau pateikiamos istorijos autorius, deja, nežinomas. Tačiau radęs šį pasakojimą savo el. pašto dėžutėje aš suvokiau visą Interneto jėgą. Internetas kiekvieną paliečia savo galinga ranka. Mes niekad nebebūsime tokie, kaip ansčiau.

O, pupelės!

Vieną kartą gyveno žmogus, kuris klaikiai mėgo keptas pupeles. Jis mylėjo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo jį į nepatogią padėtį – trumpam po to, kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni.

Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylėjo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį – paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė.

Po kelių mėnesių, jam grįžinėjant iš darbo, sugedo jo mašina. Kadangi tai įvyko netoli nuo namų, jis nusprendė palikti mašiną ir pareiti pesčiomis. Pakeliui jis pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir sugalvojo, kad reikia paskambinti žmonai ir pranešti, kad pavėluos vakarienės. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų ėjimo, ir jis pagalvojo, kad beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas jis jau buvo suvalgęs tris dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išėjo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusiperdė pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido vėją nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus.

Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namų duris atidarė žmona. Ji džiugiai sušuko: „Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime“. Tačiau kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrasino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu.  

Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir smirdėjo supuvusiu kiaušiniu. Todėl jis paėmė servėtėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vėl prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti rankomis. Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalai. Jis pagadino orą taip, kad būtų laimėjęs nacionalinį pirdūnų čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skimbtelėjo, o gėlės ant stalo iškart nuvyto.

Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servetėle. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servėtėlę, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas.

Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis žiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio.

Mokyklinė istorija

Kai dar buvau maža, man buvo 12 metų, sėdėjau mokyklos suole, o už manęs sėdėjo labai gražus berniukas. Jis vis slinkosi arčiau manęs, ir netgi su manimi flirtavo. Tik staiga pasigirdo garsus dundantis garsas. Pasižiūrėjau sau į kojas: per mano koją iš po sijono tekėjo šūdas! Smirdėjo lyg šeškui nusiperdus. O gražusis berniukas perėjo į kitą klasės galą! Visa klasė atsisuko į mane ir suriko: „ji ir vėl nusiperdė!“, o tas berniukas sėdėjo tylus lyg mirtis. Iki šiol draugai mane vadina šūdagalve, nors man jau 17.

Lietuvių kalbos pamoka

Kai buvau septintoje klasėje man labai nepatikdavo eiti į lietuvių kalbos pamoką. Kasdien, likus pusvalandžiui iki tos pamokos, aš rydavau orą ir kaupdavau į savo skrandyje ir žarnose. Per visą lietuvių kalbos pamoką mokytojai buvo labai sunku palaikyti tvarką klasėje, nes visi tiesiog springo juokais arba žagčiojo iš pasibjaurėjimo iš mano mirtinų sprogstamųjų pirstelėjimų. Maždaug po mėnesio mokytoja priėjo prie manęs ir paklausė: „ar tau nereikėtų kreiptis į gydytoją?“ Aš pažiūrėjau į ją nustebusiu žvilgsniu ir atsakiau: „Ne. Tiesiog toks jau esu“. Ir ji nuėjo, purtydama galvą.

Bezdalų atatranka

Kaip apskaičiuoti bezdalų atatranką? Mokslas po ilgų ir varginančių tyrimų išvedė tokią formulę:

a = m * p * K1 * K2 * K3  / s
m - suvalgyto pietums maisto masė (kg)
p - bendras žarnyno tūris (m3)
s - skyles skerspjūvio plotas (m2)
K1 - koeficientas, įvertinantis suvalgyto maisto sudėti (kaloringumą)
K2 - koeficientas, įvertinantis žarnyno būklę
K3 - koeficientas, įvertinantis dujų išsiskyrimo procesų intesyvumą
a - atatranka (J)

Koeficientų reikšmes – žiūrėti žinyne.

Didesnė nei 250 J atatranka yra uždrausta ES įstatymu dėl šaunamųjų ginklų laikymo.

Lietuviškai English German

© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos