:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Rapo muzikos kilmė

Nuo seno Lietuvoje klestėjo žemdirbystė. Ne bet kokia, o plėšininė. Žemdirbiai, užsiimantys plėšinine žemdirbyste, buvo vadinami plėšikais (angl. „gangsta“). Jau tais laikais tai buvo dainingiausia ir masiškiausia lietuvių ir žemaičių socialinė grupė. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose plėšikai paminėti 11 amžiaus pradžioje. 1009 metais lietuviai ir žemaičiai žemės dirbėjai, reikalaudami Sūduvos Krivio Krivaičio padidinti intervencines medaus ir laukinių karvių pieno supirkimo kainas, blokavo tarpgentinės reikšmės kelią Hanza - Žemasis Novgorodas. Nieko neįtardamas, tuo keliu jojo sau vienuolis Brunonas. Nesuprasdamas vyksmo prasmės, vienuolis Brunonas tik stovėjo ir tylėjo, o žemdirbiai plėšikai, manydami, kad taip iš jųjų tyčiojasi Sūduvos Krivio Krivaičio ekonomas pasiuto. Tūlas žemdirbys-sportininkas užsimojo beisbolo lazda ir kirto blondinui Brunonui per galvą. Kiti dar vožtelėjo spragilu. Nuo to laiko pasaulis sužinojo apie dainingą tautą, gyvenančia tarp girių ir miškų, apie mėlynakę Lietuvą ir jos unikalias dainas. Lietuvninkai ir toliau dainavo: 

Gul sau ant kelio Brunons 
O manėm Krivio ekonoms 
Su spragilu kalėm per galvą 

Lietuviai nuo seno garsėjo savo dainingumu, o tie, kurie negarsėjo - iš paskutiniųjų spėkų, mėgdžiodami gamtos ir gyvulių garsus, bandydavo pritarti: "ei", "au" ir kt. (dabar: hei ho). Paprastai būdavo dainuojama apie sunkią sodietišką dalią ir buitį - šimpančius dalgius, plyštančias sermėgas ir vyžas, nenusisekusį derlių. Lietuvninkai valstiečiai, traukdami keliu, traukdami dainas ir nutraukdami eismą, rūsčiai skiemenuodavo apie savo dalią, nes visi, mokantys dainuoti, dainuodavo dvarponiams. 

Kodėl lietuviai skiemenuodavo? Yra keletas teorijų. 

Socialinė - romantinė. Sodiečiai, vardindami savo vargus ir negandas, susigraudindavo - akys paplūsdavo ašaromis, širdys pasrūdavo krauju, ir tautiečiai kūkčiodami negalėdavo dainuoti sutartinių. Iš skausmo užspaustos gerklės išsprūsdavo tik pavieniai skiemenys, kurie susiliedavo į ritmingą raudą, atspindinčią socialines negeroves. 

"Pons bajore mūs engėjėli 
Mūs vargdienėlių neskriaudyk 
Nes papūs siaurasai vėjelis 
Paims vargdienėliai šautuvėlį" 

Midaus teorija. Lietuviai barzdočiai, prisismaguriavę midaus ir neišvirtę iš koto, užmiršdavo dainų žodžius, tad telikdavo laisvai lietis pasąmonės srautui. Nulūžę lietuviai žagsėdami ir žiaukčiodami beigi riaugčiodami sukurdavo ritmišką aplinką, kurios fone paprasta blevyzga tapdavo beveik daina. 

"Yk-yk-yk man pati storaaa.yk yk 
Dukr man biauri, yk yk , ką nori sakyk 
Man dirvs ceglavotuos yk-yk-booo 
Gyvenimas yk yk nevežaa netur net vyž naujų" 

Antropologinė. Šaltas klimatas lėmė ne tik lėtą lietuvninko būdą. Šalto oro gūsiai, verždamiesi į lietuvninko gerklę, sukeldavo spazmus ir nenatūralų balso stygų virpesį, tad iš lūpų išsprūsdavo tik nemelodingi ir ritmiško trūkčiojimo lydimi pasakojimai. 

"Oi š-š-š-š-šalta Oi-oi-oi-oi š-š-š-šalta pieme-E-enėliui 
Koj-j-j-jas sukišo šūdan, rankas pon-n-n-no kišenėn" 

Kadangi dainas lietuviškai dainuodavo tik juodadarbiai lietuviai - bajorai ir plikbajoriai laikė negarbe aušinti burnas ir leisti į pasaulį kilmingo žmogaus gerkloms nepritinkančius garsus - tie patys turčiai, klausydami polonezų ir mazurkų, buvo nepatenkinti šiais varguomenės parypavimais, tad paniekinamai juos vadino Rūškanų Artojų Pūškavimais arba Ramybę Ardančiais Parėkavimais. Aukštuomenė vėlgi tingėdavo aušinti savo gerkles ir prasto lietuvninko dainą vadino trumpiniu - RAP. Ši pavadinimo RAP atsiradimo teorija turi ir priešininkų. Pastarieji teigia, kad pastarojo dainavimo stiliaus pavadinimo atsiradimą lėmė nuolat būro lietuvninko kartojamas priedainis "Raptadrylia rap ta ta". 
Ir taip klestėjo RAP'as - paprasto lietuvninko būro daina per amžių amžius - tačiau tarpukarėje narsūs lietuvninkai lakūnai Darius ir Girėnas eksportavo į JAV lietuvišką dainą, dvarponių pramintą RAP'u, ir importavo basketbolą ir beisbolą. Taip Lietuva prarado savo unikalią vertybę - RAP'as nerealiu greičiu paplito JAV - nuo rytinės pakrantės iki vakarinės. Afroamerikiečiai vieninteliai galėjo suprasti ujamo lietuvio žemdirbio dainą. 

Mes, būdami III karta nuo žagrės, su visa narsa pareiškiame, kad atėjo metas Lietuvai susigrąžinti prarastąsias vertybes. Atėjo metas pasauliui pasakyti, kad RAP'as – tai lietuviška iki pat šaknų. Susigrąžinkime savo seną protėvių raudą ir dūšios išliejimo būdą, juolab, kad verkt yr dėl ko.. Idant būtų galima atskirti tikrąjį lietuviškąjį RAP'ą nuo pasaulyje paplitusio surogato, siūlome jį vadinti AgroRap'u, taip pabrėžiant tą tikrąjį žemdirbiškąjį šios muzikos pradą.