:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui


Blevyzgos.lt

Tai, ko jūs nežinojote apie maistą

Šiaip jau bet kokio gaminamo maisto procesai slepia savyje daugybę paslapčių, nežinomų gudrybių, sekretų... Ar nesusimąstėte, kokį maistą valgote valgykloje, kavinėje ar kitokio tipo įtartinoje užeigoje... Niekada negali žinoti, ar maistas tavo lėkštėje nėra pateiktas antrą kartą... Niekada negali žinoti, koks šūdas netyčia įkrito sriubos virimo metu... Gardūs gi kartais būna kai kurie patiekalai :) Vat todėl kiniečių virėjai ir saugo savo virtuvės paslaptis...

Pienas

„Tikra istorija, nutikusi aną savaitę. Nu išėjo taip, kad teko sėdėt medžioklėje pasaloje. Nesu aš prisiekęs medžiotojas, tai besėdint dairiausi aplinkui. Taigi apie 7.00 pastebėjau (pro žiūronus)  netoliese sodybą prie kelio. Žiūriu, diedas išėjo prie kelio ir išnešė du bidonus pieno. Pastatė bidonus, išsitraukė iš kišeniaus papirosą, prisidegė, iš kito kišeniaus išsitraukė laikraštį, prisėdo ant kelmuko ir skaito. Nu čia stebėt baigiau, kadangi vaizdelis nebejudėjo. Po kokių 5 min žiūriu vėl, ką veikia diedukas. O tas rupūžė kelnes iki kelių nusileidęs šlapinas į bidonus su pienu, taip į šonus pasikraipydamas, kad į abu bidonus kliūtų. Nu ble apšalau. Parodžiau draugeliui. Medžioklė užmiršom, žiūrim, kas toliau. Atvažiavo pieninės mašinytė, paėmė bidonus, ir supylė į bendrą katilą, ir nuvažiavo. O senukas jiems pavymui dar kažką sugestikuliavo. Nu ble pieno daugiau nebegersiu. Iš medžioklės parvykom tuščiomis.“

„Va daug žinau apie pieniuką ir aš. Tiesa, tai buvo dar senokai,  t.y. kai mano diedulis dirbo šoferiu pienovežio. Kažkada buvo atvažiavęs į svečius pas mumi, ir jam kažkas kažkaip pasiūlė pieniuko pirktinio. Kažkaip labai jau kategoriškai jis jo atsisakė... Tiesa, paskui, po kiek laiko, prie buteliuko su mano tėvu išsiliejo, buvo paliestos visos temos, tame tarpe ir ta tema, kai jis dirbo šoferiu pienovežio. Anokia ten ir istorija, tiesiog pasakė, kad niekas jam neįkiš to pirktinio šūdo, ir gers jis pieną tik savo karvės, nes tie šoferiai tinginiai (tai ne jis), baisiai apsileidę. Pasirodo, jie labai tingėdavo plauti tas šlangas, iš katrų bėga pienas gamykloj į rezervuarus (baisiai panaši ji į kanalizacijos šūdų šlangas) ir ko tik ten nebūdavo – ir pelėsiukų, ir vabaliukų, ir kirmėliukų... Šiaip aš dar buvau mažas ir vistiek gėriau pirktinį pieną. Dabar didesnis - išvis negeriu pieno...“.

„Kažkada buvau ten, kur superka pieną, tai į jų rezervuarą įmečiau tokią žalią varlę :) Ant žolės ji buvo. Nežinau, kaip ten gavosi toliau“.

Dešra

„Pasakojo draugelio dedė, kaip jis dešrų ceche dirbo. Nu žinot, kur skerdiena – ten ir žiurkės, bet žiurkės – tai ne šiaip žiurkės, o tikri daktariškos dešros šliosai. Tai va, tam ceche tokios žiurkės gerai gyveno, laisvę pajautusios buvo, po visur landžiojo. Maždaug vaizdas: ateina darbuotojas į darbą, tai jei pavyzdingas – tai dar padaužo per vamzdžius, kad žiurkės tos išlįstų, o jei koks pachmielingas ar pochujistas, tai visai nieko nedaro, tik paleidžia liniją, ir mėsa tais vamzdžiais kartu su visa fauna į dešras ir nueina. Sakė, kad pas juos šeimoj ko tai  niekas dešrų nevalgydavo...;-)
Bet tai buvo dar seniau, sovietmečiu, dabar, ko gero, kai mėsa brangi, tai net nevaiko tų žiurkių, vis daugiau dešrų gaunasi“.

Receptėlis iš Kinijos

„Papasakosiu vieną receptą.  Tik jis nuo nieko neslepiamas. Taivanyje toks maistas populiarus, sticky dofu (o gal Stinky dofu, nežinau, kaip rašoma) vadinasi.  Kažkas panašaus į sojos mėsą/ varškę/ sūrį su tam tikru kvapu. Visa gatvė "kvepia" šūdais, kai jį daro. O pasirodo, senovėje kvapui išgauti buvo naudojamos ne pačios išmatos, o jų dujos, ir konkrečiai – žmogaus išmatų, o ne gyvulių.  Kadangi laikai keičiasi, pasikeitė ir receptas, atrado kažkokius chemikalus, kad nereikėtų natūralių dujų naudoti, tačiau kvapas tas pats liko. Ir valgo, ir skanu... Nu bet gaila, kad pirma išgirdau receptą, kaip gaminama, prieš paragaujant – negaliu net į tą pusę pažiūrėti dabar."

Rauginti kopūstai

„Draugelis sakė, sovietmečiu matė, kaip daro raugintus kopūstus. Sako, vienas kolchoznikas tiesiai iš tvarto, išmėžęs mėšlą ir nenusivalęs batų, atėjo minkyti (nežinau, kam tai reikalinga) rauginti paruoštų kopūstų. Tokiam dideliam dideliam puode buvo, tai ten, kaip sako chebra, juos minko su batais, užsideda guminius batus ir davai... O jis net nenusiėmęs jų, su šūdinais batais tai atliko.“

„McDonald's“ skanumynai

Kepta vištos galva - "McDonald's" delikatesasŠeima iš Niuporto (JAV) teigia, kad McDonald's užkandinėje užsisakę vištos sparnelių, gavo dar ir nemokamą priedą. 

Vienas iš sparnelių visai nebuvo sparnelis – tai buvo kepta vištos galva. Visa vištos galva – su snapu, akių obuoliais, ir netgi skiautere. Per TV žinias tai atrodė tikrai įspūdingai – ranka lenda į dėžutę, siekia vištos sparnelio, graibo dėžutės viduje, ir ištraukia... vištos galvą... FUI... Visa Amerika pradeda žagsėti iš pasišlykštėjimo.

Žinoma, kai Katherine Ortega pranešė apie šį faktą žurnalistams, niekas tuo nepatikėjo. Tačiau vėliau ją netgi šios McDonald's užkandinės savininkas sutiko su ponia Ortega aptarti situaciją (išvertus į normalią kalbą – „kiek jūs už tai norite?“). Šiuo faktu susidomėjo ir JAV Žemės ūkio departamentas.

(Iš „Washington post“, 2000 gruodžio 1 d.) 

„Dar anekdotas ta pačia tema:
daržovių pardavėjos klausia:
– kodėl jūsų rankos tokios purvinos?
– šiandien dar niekas nepirko raugintų kopūstų“.

Lietuviškai English German

© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos