:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Patarimai kaip rašyti diplominį

Visos knygos ir brošiūros šia tema apsiriboja tik bendro charakterio rekomendacijomis ("rašykite aiškiai", "nenukrypkite nuo temos" ir pan.) arba techninio turinio patarimais ("iš krašto turi būti palikta 4 cm" ir t.t.). Todėl mes pateiksime visą krūvą tikrai vertingų patarimų ir rekomendacijų.

Normalus mokslinis straipsnis turi turėti pavadinimą, nuo 7 iki 17 mašinraščio puslapių tekstą (nepriklausomai, kokios svarbos būtų atradimas), literatūros sąrašą, bent 3 formules (teorinis darbas) arba 3 paveikslėlius (eksperimentinis darbas) ir padėką visiems, kas moraliai ar materialiai prisidėjo prie darbo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepakliuvo į bendraautorius.

A. Diplominio ruošimas

Nerašyk daug. Diplominis ne "Karas ir taika", o tu ne Levas Tolstojus. Nerašyk trumpai. Tai rodo arba didelį talentą, arba proto ribotumą.

Nepatartina spausdinti daugiau kaip ant dviejų lapo pusių, kiekvieną pastraipą pradėti naujame puslapyje bei palikti iš kraštų didesnius kaip 4-4½ colių laukus.

Formulėse negailėk integralų ir specialiųjų funkcijų. Nuorodų į literatūrą skaičius turėtų būti tarp šešių ir dvylikos, iš kurių pusė turi nukreipti į žinomus darbus (recenzentas girdėjo apie juos), likusi pusė - į nežinomus. Jei literatūros sąrašas bus per ilgas, jūsų darbą gali palaikyti neoriginaliu, jei iš viso niekuo nesiremsite, sudarysite per daug savimi pasitikinčio vaizdą. Literatūroje nurodykite autorių, jo adresą ir telefono numerį. Jei žinote, galite nurodyti amžių.

Antraštės - teksto vizitinės kortelės. Tai tas pats, kas skrybėlė moteriai. Kiek atradimų liko nepastebėta vien todėl, kad autorius pasirinko netikusį pavadinimą. Ir atvirkščiai, kas nesusidomės straipsniu, pavadintu "Kvantmechaninis Buridano asilas" arba: "Nauji faktai, prieštaraujantys bendrajai reliatyvumo teorijai", "Nestyginių instrumentų nepanaudojimas klerikaliniuose visuomenės sluoksniuose" (nors iš tiesų nagrinėjama, kam qunigams (quatalikams) vargonai), "Skysčių transportavimo induose su kintama tankio struktūra problemos" (kaip nešioti vandenį rėčiu), "Išsklaidyto nemonochromatinio spinduliavimo ... bangų ilgio diapazone įtaka valcuoto plieno rūšims..." (Mėnulio šviesos poveikis bėgiams), "Turbulentinių skysčio srautų keraminiuose induose tyrimas" (trumpiau, kūrė unitazą su pagerintu nuplovimu), "Dviatomio vandenilio oksido smulkiosios dispersijos didinimo mechaniniais metodais problemos" (kaip grūsti vandenį piestoje), "Sudėtingų organinių junginių separavimas kaloringumo atžvilgiu" (kaip atskirti grūdus nuo pelų arba kotletus nuo musių) ir pan.

Ne mažiau atsakingas darbas - surašyti straipsnio bendraautorius. Būtina nepamiršti įrašyti savo mokslinio vadovo, net jei jis piršto neprikišo, ir per klaidą neįrašyti laboranto ar kompiuterio, net jei šie atliko didžiąją darbo dalį.

Didžiausia ašaka - mokslinė kalba ir stilius. Gimtoji kalba mokslui per daug grubi ir dviprasmiška. Seniau moksliniai darbai buvo rašomi lotynų kalba, o dabar - tarptautiniu žargonu, šiek tiek primenančiu anglų kalbą. Be to, kiekviena fizikos sritis turi savo dialektą, kurį sudaro keliasdešimt ar keli šimtai žodžių, suprantamų tik tos siauros srities specialistams. Nederėtų vartoti visiems suprantamus žodžius. "Sutrumpintas" keisk į "redukuotas", "pakeistas" į "modifikuotas". Nachališką "aš manau" keisk "galima laikyti". Nesudarinėk ilgesnių nei 120 žodžių sakinių be būdvardžio ar prielinksnio. Sutr. naud. min. kiek. Nerašyk išraiškų mg/kg. Dar svarbesnis dalykas - mokslinis stilius. Be jo straipsnis - lyg žuvis be druskos.

Visuose pagrindiniuose šiuolaikinio mokslinio darbo skyriuose - įvade, dėstyme ir t.t. - sutinkami tradiciniai, visuotinai vartojami išsireiškimai. Atskleisime jų prasmę (skliausteliuose).

Įvadas

"Gerai žinoma, kad..." (Aš nesiteikiau ieškoti nuorodos į darbą, kur tai buvo paminėta pirmą kartą.)
"Turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę". (Man asmeniškai tai atrodo įdomu.)
"Kadangi nepavyko iš karto atsakyti į visus šiuos klausimus..." (Eksperimentas sužlugo, bet straipsnį aš vis dėlto parašysiu.)
"Buvo išvystytas naujas metodas..." (Bendžaminas F. Meisneris naudojo šį metodą mažiausiai prieš 30 metų.)
"Pradžioje išdėstysim teoriją..." (Visi intarpai, kuriuos aš suspėjau padaryti vakar vakare.)
"Akivaizdu..." (Aš to netikrinau, bet...)
"Šis darbas buvo atliktas prieš ketveris metus..." (Naujos medžiagos pranešimui nebuvo, o važiuoti į konferenciją labai norėjau.)

Eksperimentinės metodikos aprašymas

"Kurdami šį įrenginį, mes tikėjomės gauti tokias charakteristikas..." (Tokios charakteristikos gautos atsitiktinai, kai mums pagaliau pavyko priversti įrenginį dirbti.)
"Keltą uždavinį mums pavyko įgyvendinti..." (Su serijniais pavyzdžiais yra nesėkmių, bet eksperimentinis prototipas dirba puikiai.)
"Buvo pasirinktas bismuto ir švino lydinys, kadangi su juo laukiamas efektas turėjo pasireikšti ryškiausiai". (Kito lydinio mes iš viso neturėjom.)
"...tiesioginiu būdu..." (Grubios jėgos pagalba.)
"Detaliam tyrinėjimui pasirinkome tris pavyzdžius". (Rezultatai, gauti su likusais dvidešimčia pavyzdžių, netilpo į jokius rėmus.)
"...buvo netyčia lengvai apgadintas darbo metu..." (Numetėm ant grindų.)
"...elgėmės ypač atsargiai..." (Nenumetėm ant grindų.)
"Automatinis prietaisas..." (Turi jungiklį.)
"...tranzistorinė schema..." (Yra puslaidininkinis diodas.)
"...pusiau mobilus..." (Yra rankena.)
"...mobilus..." (Yra dvi rankenos.)

Rezultatų dėstymas

"Tipiniai rezultatai pateikti..." (Pateikti geriausi rezultatai.)
"Nors reprodukuojant detalės buvo iškraipytos, mikrofotografijos originale aiškiai matyti..." (Mikrofotografijos originale matyti tas pats.)
"Įrenginio parametrai buvo iš esmės pagerinti..." (Palyginus su niekam tikusiu pernykščiu modeliu.)
"Aišku, kad reikės didelio parengiamojo darbo, kol mes suprasim.." (Aš šito nesuprantu.)
"Teorinės kreivės sutapimas su eksperimentu:
Puikus... (Paklaidų ribose...)
Geras... (Blogas...)
Patenkinamas... (Abejotinas...)
Paklaidų ribose... (Išgalvotas...)
Patenkinamas, jei atsižvelgti į artinius, darytus analizės metu..." (Sutapimo visiškai nėra.)
"Šie rezultatai bus paskelbti vėliau..." (Arba bus, arba ne.)
"Patikimiausi rezultatai buvo gauti Džonso..." (Tai mano diplomantas.)

Rezultatų aptarimas

"Šiuo klausimu egzistuoja vieninga nuomonė..." (Aš žinau dar du žmones, kurie yra tokios pat nuomonės.)
"Galima ginčytis, kad... (Aš pats sugalvojau šį prieštaravimą, kadangi turiu į jį gerą atsaką.)
"Sulyginami dydžio eile..." (Nesulyginami...)
"Galima tikėtis, kad šis darbas stimuliuos tolimesnį progresą nagrinėjamoje srityje..." (Šis darbas niekuo neįpatingas, bet tą patį galima pasakyti ir apie visus kitus darbus, parašytus šia sumauta tema.)
"Mūsų tyrimai parodė šio metodo perspektyvumą..." (Kol kas nieko nesigavo, bet mes norime, kad vyriausybė išskirtų reikiamų lėšų.)

Padėkos

"Dėkoju Džonui Smitui už pagalbą atliekant eksperimentus ir Džonui Braunui už vertingus patarimus". (Smitas gavo visus rezultatus, o Braunas paaiškino, ką jie reiškia.)
Stenkis išvadas padaryti trumpesnes už pagrindinį tekstą.
Patikrink diplominio poveikį ant namiškių ir draugų. Normalus diplominis klausytojus turi priversti žiovauti ir snausti. Skyrius, sukeliančius juoką ar susidomėjimą, reikia perdirbti.

B. Recenzentų pasirinkimas

Recenzentas neturi būti tos srities specialistas. Tačiau visiškai nesusipažinęs su nagrinėjamu klausimu recenzentas gali imti girti kaip tik tas vietas, kurias reikėjo nutylėti. Kreipkis į recenzentus pagalbos ir padėkok jiems už vertingą pagalbą.

Jei recenzentas per pirmas 20 minučių neras trijų nereikšmingų klaidų, jis pasipiktinęs paims patį pirmą pasitaikiusį sakinį, pavadins jį nepagrįstu ir grąžins darbą papildymui. Štai kokias rekomendacijas mes galime duoti:

1) Parink nevykusią skyriaus antraštę (tik vieną!).
2) "Pamiršk" paaiškinti vieną iš reikšmių pačioje pirmoje formulėje.
3) Padaryk orfografinę klaidą žodyje, kurį visi dažnai rašo su klaidomis.
4) Nesinaudok priimtais pažymėjimais (tik vieno parametro).
5) Rašyk pakaitomis exp(x) ir ex.
 

C. Diplominio gynimas

Nėra didesnio priešo diplomantui, kaip pats diplomantas. Būtent jis vaizduoja savo darbą lyg kreivam veidrody. Per gynimą nekrapštyk ausų, nemojuok lazdele virš sėdinčiųjų galvų, neverk, nešniurkščiok nosimi. Jei turi lentelių, iškabink jų kuo daugiau. Apsistoti verta tik prie kelių iš jų, kitos daro gausios eksperimentinės medžiagos vaizdą.
Baigiamajame žodyje būtinai padėkok esantiems auditorijoje. Nesantiems gali dėkoti mažiau.
Po sėkmingo gynimo surenk banketą.

MATEMATIZACIJA

Šį punktą mes norėtume išskirti atskirai. Kadangi daugelio diplominių mintis labai paprasta, todėl suteikus kūriniui neaiškią ir nuobodžią formą, niekas į jį nesigilins, tačiau visi žavėsis jūsų erudicija. Paprasčiausias
būdas yra prikaišioti matematinių simbolių, kur tik telpa. Tačiau egzistuoja daug tobulesni būdai supainioti argumentaciją ir paslėpti paprastumą.

Tipografiniai fokusai

Pats seniausias - rašyti formulėse ne tas raides, kurias reikia. Netgi paprasčiausias ženklo exp patalpinimas dešinėje skliaustų kai kada sugeba daryti stebuklus. Šiais atvejais visada galima suversti kaltę korektūrai.

Slaptų simbolių strategija

Kad skaitytojas nesužinotų tikrosios simbolių reikšmės, vertėtų, pavyzdžiui, pastaboje 35 puslapyje paminėti, kad V1 - pilnas fazės tūris taške 1, o puslapyje 873 ramiai įtraukti jį į formulę. Tokiu būdu išmėtę visas lotyniškos, graikiškos ir gotiškos abėcėlių raides, galite priversti smalsuolį perskaityti darbą iš pabaigos priekin. Geriausią įspūdį palieka darbai, kuriuos galima skaityti iš galo pradžion nė kiek ne blogiau, nei atvirkščiai. Kai skaitytojas pripras prie atbulo skaitymo, sumėtykite pėdas. 66 puslapyje panaudoję, pavyzdžiui, i, jį paaiškinkite 86 puslapyje.

Atėjo toks momentas, kai skaitytojas mano, jog žino visas raides. Apkartinkime jam gyvenimą pavadinę ženklu pi osmosinį slėgį, ir vargšelis ilgai viską daugins iš 3,1416, kol išsiaiškins prasmę. Parašius, kad F - laisvoji energija, visi laikys ją laisvąja Helmholco energija, sunaudodami savo laisvąją energiją, kol išsiaiškins, jog tai buvo Gibso laisvoji energija, paprastai žymima G. Iš viso F - nuostabi raidė. Ja galima žymėti jėgą, fluorą, faradus, įvairiausias tikrinių ir kompleksinių kintamųjų funkcijas, tuo didinant chaotiškumą dS (S, kaip žinoma, reiškia entropiją ir sierą...).

Žvaigždutės ir indeksai, naudojami išnašoms, taip pat neblogai pasitarnaus. Pažymėkit kokį nors slėgį P*, kad skaitytojas paieškotų išnašos, kurios, suprantama, nėra. O radęs, kad S yra lygus 1014 cal, pagalvos: "Oho, kiek kalorijų!" - ir galvos tol, kol perskaitys puslapį iki galo ir radęs išnašą 14 pasakys: "A-a-a...".

Iš to seka...

Iš rankraščio išplėšiate du lapus ir vietoj jų įrašote "Iš to seka" ir dvitaškį. Skaitytojas porą dienų galvos, kas kur ką seka ir iš kur tai atsirado. Dar geriau parašyti "akivaizdu" vietoj "seka", nes niekas nedrįs paklausti akivaizdaus dalyko. Tuo jūs skaitytojui įvarote ne tik nepilnavertiškumo kompleksą, bet ir išmušate iš vėžių, o tai yra pagrindinė užduotis.